- išradinėti
- išradinė́ti 1. iter. dem. 1 išrasti 1: Kartais visai nereikia išradinėti tų stilistinių priemonių, kurios liaudies kalboje jau seniai yra išrastos KlK2,25. Pričynas išradinė́ja, – gyveni su vyru i gyvenk Klt. Visiems buvo ne paslaptis, kad jis kažką nuolat išradinėja rš. Pats išradinėjo vaistus rš. Ne tatai, ką sau žmonės iždūmojo aba stebuklingai išradinėjo MP55. 2. iter. dem. 1 išrasti 12: Jie baisiai visi išdidūs, išradinė́ja, išpravardžiuoja Mžš. Daugelis turtingesniųjų mus už tai visaip išradinėjo, sakė, kad nieko iš tokių mūsų kalbų neišeis rš. Kam išradinė́jate vienas kitą? Vrb. Tegu sau svietas ir toliau išradinės, ką tik nemanys ant jo dukters V.Piet. \ radinėti; atradinėti; išradinėti; praradinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.